Duomenų centruose ir įmonės serverių patalpose serverių aušintuvai yra pagrindiniai komponentai, užtikrinantys stabilų aparatinės įrangos veikimą. Aukšta temperatūra yra „nematomas elektroninių komponentų žudikas“; nepavykus išsklaidyti šilumos, tai gali sukelti bet ką – nuo droselio ir vėlavimo iki duomenų praradimo ar aparatinės įrangos gedimo. Todėl kiekvienam IT operacijų ir priežiūros personalui ar technologijų entuziastui labai svarbu suprasti aušinimo sistemos veikimo logiką ir įsisavinti teisingus priežiūros metodus.
Standartinės serverio aušintuvų veikimo procedūros
Serverio aušinimas nėra tiesiog „ventiliatorių įdiegimas“; tam reikalingas griežtas aerodinaminis dizainas. Jo pagrindinė veikimo procedūra daugiausiai vadovaujasi „karšto ir šalto atskyrimo“ principu, tai yra, važiuoklės viduje sukuriamas aiškus oro srauto kanalas.
1. Oro srauto planavimas Dauguma standartinių stovo{1}}montuojamų serverių naudoja horizontalias arba vertikalias oro srauto konstrukcijas. Pirmiausia reikia nustatyti stovo įsiurbimo kryptį (šaltasis koridorius) ir išmetimo kryptį (karštas koridorius).
- Horizontalus oro srautas: dažniausiai randamas 1U/2U serveriuose, ventiliatorius yra gale. Oro srautas įsiurbiamas per priekines oro groteles, praeina per šilumos šaltinius, tokius kaip pagrindinė plokštė, centrinis procesorius ir atmintis, ir galiausiai jį išnaudoja galinis ventiliatorius.
- Vertikalus oro kanalas: dažnas
